pācĭfĭcātĭo

ōnis, f.

pacifico

I. a peacemaking, pacification (class.): spes pacificationis, Cic. Att. 7, 8, 4: opem et gratiam alicujus ad pacificationem quaerere, id. ib. 9, 11, 2; id. Fam. 10, 27, 2: ubi ista pacificatio perpetrari nequivit, Gell. 7, 3, 3.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project