sătisdător

ōris, m.

satis-do; v. satis, II. C.

I. one who gives security; a surety, bail (late Lat.), Sid. Ep. 4, 24 fin.; Ps.-Ascon. Cic. Verr. 2, 1, 45.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project