rīdĭcŭlōsus

a, um, adj.

ridiculus

I. laughable, facetious, droll (ante- and postclass.): parasitus ridiculosissimus, Plaut. Stich. 2, 2, 64: negotia, Arn. 5, 175: non ridiculosa ut scribis, sed ridicula mihi forte res accidit, Hier. adv. Rufin. 3, 12.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project