pūrĭfĭcātĭo

ōnis, f.

purifico

I. a purifying, purification (post-Aug.): laurus purificationibus adhibetur, Plin. 15, 30, 40, § 138: religionis, Mart. 8 praef.: sanguis purificationis suae, Vulg. Lev. 12, 4: purificatio, καθαρμός, Gloss. Cyril.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project