mĭnūtĭo

ōnis, f.

minuo

I. a lessening, diminishing (post-Aug.); trop., opp. incrementum, Quint. 8, 4, 28: rerum, id. 6, 3, 52: capitis, i. e. deminutio, Gell. 1, 12, 9; Dig. 4, 5, 1; 4, 5, 5: sanguinis, Veg. Vet. 1, 28, 1; so, minutio alone: cum praescriptis minutionis observantiis, id. ib. 1, 17, 13.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project