irrītāmen

ĭnis, n.

1. irrito

I. an incitement, incentive, provocative (poet.): opes, animi inritamen avari, Ov. M. 13, 434: amoris, id. ib. 9, 133.—In plur.: cum (taurus) sua terribili petit inritamina cornu Poeniceas vestis, Ov. M. 12, 103: corporis, Prud. Ham. 523.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project