dū^plo

āre, v. a.

id.

I. to double (only in jurid. Lat., for the class. duplico), Dig. 40, 12, 20; Gai. ib. 38, 10, 3; cf.: duplabis duplicabis, Paul. ex Fest. p. 76, 2 Müll.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project