dējūrātĭo

ōnis, f.

dejuro

I. an oath (post-class.): testari sub dejuratione (al. dejeratione), Tert. Poenit. 4: DEIERATIO ESTO APVD MAGISTRATOS, Inscr. Fratr. Arv. ap. Marin. p. 70.
Lewis & Short
A Latin Dictionary, 1879
An open-access project